Kaip sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje [1 dalis]
MITYBADETOKSIKACIJASVEIKATA
Atsparumas insulinui sparčiai auganti problema. Insulinas padeda pernešti gliukozę į ląsteles, o ten ji panaudojama energijos gamybai. Atsparumas insulinui atsiranda tuomet, kai kūnas nebereaguoja į organizmo pagamintą insuliną. Ši problema gali nulemti diabetą ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kasdien vis didėja diabetu sergančių žmonių skaičius. Pranašaujama, kad per ateinančius 25 metus, diabetu sergančių žmonių skaičius padvigubės visame pasaulyje! Turiu mums ir gerų žinių. Įmanoma išvengti diabeto ir stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, tereikia šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą.
Paaiškinsiu ką atlieka insulinas, kas yra atsparumas insulinui ir kas jį sukelia, kokie simptomai ir kaip diagnozuojama. Sužinosite kas yra prieš diabetinė būklė ir kokios yra diabeto formos, kaip jos veikia organizmą. Galiausiai, pasidalinsiu idėjomis iš mano praktikos, kaip pakeitus valgymo įpročius ir gyvenimo būdą, galime stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Ir.. nebijokite – į eketę šokti neversiu 😁
Insulino reikšmė
Insulinas yra labai svarbus hormonas. Jį gamina kasa. Insulinas perneša gliukozės molekules į ląsteles, kur šios yra panaudojamos energijos gamybai. Gliukozę gauname iš suvalgomo maisto. Badavimo metu gliukozę gali pagaminti kepenys. Kai pavalgome, pakyla cukraus kiekis kraujyje. Tuomet kasa išskiria insuliną, kad cukrus būtų pernešamas į ląsteles ir jo kiekis kraujyje stabilizuotųsi.
Atsparumas insulinui
Atsparumas insulinui susidaro tuomet, kai organizmas į jį nebereaguoja, todėl gliukozė negali būti pernešama į ląsteles. Tada kasa išskiria dar daugiau insulino, visais būdais mėgindama padėti gliukozei pasiekti ląsteles. Deja, bet kasoje esančios beta ląstelės gali nesugebėti palaikyti tokio insulino gaminimo tempo. Dėl to kraujyje pradeda kauptis papildomi gliukozės kiekiai. Tai gali nulemti rimtą bėdą – 2 tipo cukrinį diabetą. Atsparumas insulinui organizme gali tęstis daug metų, o simptomai neretai sumaišomi su kitomis sveikatos problemomis.
Gerai bendrai sveikatai palaikyti labai svarbu stabilus insulino kiekis. Problemos atsiranda tuomet, kai insulino gaminama per daug arba per mažai. Jei insulino yra pernelyg daug, likučiai ima kauptis kraujagyslėse. Jei insulino per mažai – kepenys toliau gamina gliukozę, ir tokiu būdu jos, kartu su kitais organais, yra nuolat alinamos.
Kai per daug insulino
Įprasta, kad sergantys 1 tipo cukriniu diabetu turi mažą insulino kiekį. O štai pernelyg dideli insulino kiekiai yra atsparumo insulinui ir 2 tipo diabeto požymis. Atsparumas insulinui yra viena iš 2 tipo diabeto priežasčių. Dideli insulino kiekiai skatina uždegimus ir svorio augimą. Lėtiniai uždegimai yra pagrindinė šiuolaikinių ligų ir lėtinių skausmų priežastis. Atsparumas insulinui siejamas su nutukimu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje ir hipertenzija.
Gali padidėti širdies ligų rizika, bei sutrikti kognityvinės [pažinimo] funkcijos [mūsų smegenų gebėjimas apdoroti įvairias kasdienes užduotis]. Jei mums sumažėjęs jautrumas insulinui, kasa jo išskiria vis daugiau, kad palaikytų cukraus pusiausvyrą kraujyje. Tačiau galiausiai kasa pernelyg pavargsta. Kai kasa negali pagaminti reikiamo insulino kiekio, gliukozės kiekis kraujyje gerokai išauga, todėl nesureguliavus mitybos ir nepakeitus gyvenimo būdo, galiausiai išsivysto 2 tipo diabetas.
Jautrumas insulinui
Labai svarbu paminėti ir jautrumą insulinui. Insulino jautrumas ir atsparumas, tai lyg skirtingos tos pačios monetos pusės. Jei esame jautrūs insulinui, mums reikia daug mažesnio jo kiekio, jog susireguliuotų gliukozės lygis kraujyje. Jei esame atsparūs insulinui – mums jo reikia vis daugiau. Jei esame atsparūs insulinui, tai jau pavojinga sveikatai. Ir atvirkščiai, jei esame jam jautrūs – tai puikus dalykas. Jautrumas insulinui gali sumažinti uždegimus, skatinti riebalų deginimą, sumažinti cukraus troškimus, sumažinti ligų išsivystymo riziką ir kognityvinių funkcijų prastėjimo galimybę.
Atsparumas insulinui vystosi, jei
Kraujyje daug insulino;
Organizme daug uždegimų;
Kasoje ir kepenyse sukaupta daug riebalų.
Faktoriai, kurie prisideda prie atsparumo insulinui vystymosi
Viršsvoris ar nutukimas;
Mityba, kurioje daug cukraus, krakmolų ir kalorijų;
Sėdimas gyvenimo būdas (šioje vietoje, žinoma, siūlau sportuoti kartu su manimi @sportuoknamie.online);
Lėtinis stresas;
Rūkymas;
Aukštas kraujo spaudimas;
Miego problemos;
Ilgą laiką vartojami dideli kiekiai steroidinių preparatų;
Policistinis kiaušidžių sindromas ar Kušingo liga.
Simptomai, kurie siejami su atsparumu insulinui
Iki 90% priešdiabetinės būsenos žmonių nežino, jog yra atsparūs insulinui. Todėl, labai svarbu žinoti, su kokiais simptomais atsparumas insulinui yra siejamas [tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją]. Simptomai:
Nuovargis;
Letargija [apatija, neveiklumas, energijos stoka];
Padidėjęs alkis;
Smegenų rūkas arba sunkumas koncentruoti dėmesį;
Svorio augimas, ypač pilvo srityje;
Aukštas kraujo spaudimas;
Aukštas cholesterolio kiekis;
Tamsios dėmės ant kūno (lot. acanthosis nigricans).
Kaip nustatyti atsparumą insulinui
Įprastai gydytojai netiria atsparumo insulinui, tačiau atliekami tyrimai, kuriais aiškinamasi ar žmogus nėra prieš diabetinės būklės, tai:
HbA1c [glikozilintas hemoglobinas] testas;
Gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimas;
Gliukozės tolerancijos mėginys;
Atsitiktinis gliukozės testas.
Dažniausiai atliekamas gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimas arba HbA1c testas. Rečiau atliekamas geriamosios gliukozės tolerancijos testas, nes tai sudėtingesnis ir brangesnis tyrimas. Gliukozė kraujyje nevalgius ir gliukozės tolerancijos tyrimai matuoja gliukozės kiekį kraujyje testavimo metu, o HbA1c nustato jo vidurkį maždaug 3 mėnesių laikotarpiu prieš tyrimą . Tačiau HbA1c tyrimas yra ne toks tikslus kaip kiti gliukozės tyrimai.
Hemoglobino [HbA1c] tyrimas
Tai tyrimas, kuriuo galima nustatyti vidutinį gliukozės kraujo plazmoje kiekį per paskutinius 3 mėnesius. Į kraujo plazmą įleidžiamas specifinė hemoglobino forma, įvyksta glikacijos reakcija. Kartu su cukraus kiekiu kraujyje didėja ir hemoglobino kiekis.
Normalus HbA1c: mažiau nei 5.6%, daugelis holistinę mediciną praktikuojančių gydytojų teigia, jog turėtų būti mažiau nei 5.4%, jog žmogaus atsparumas insulinui būtų visiško pasveikimo ribose;
Prieš diabetinė būsena: tarp 5.7% ir 6.5%;
Diabetas: daugiau nei 6.5%.
Gliukozės tyrimas nevalgius
Matuojamas gliukozės kiekis (dažniausiai ryte), kai prieš tai bent 8 valandas negerta ir nevalgyta. Prieš šį tyrimą nepusryčiaujama. Normalus rodiklis yra mažiau nei 100 mg/dl, nors holistinę mediciną praktikuojantys gydytojai norma laiko mažiau nei 90 mg/dl. Priešdiabetinė būsena: nuo 100 mg/dl iki 126 mg/dl. Diabetas: daugiau nei 126 mg/dl.
Gliukozės tolerancijos tyrimas
Šis testas parodo atsaką į suvartotos gliukozės kiekį. Suvartojus atitinkamą gliukozės kiekį, kraujas imamas iki 4 kartų ir stebima kaip kinta gliukozės kiekis. Prieš šį testą rekomenduojama nevalgyti. Testas pradedamas per 5 minutes suvartojant nurodytą gliukozės kiekį (suaugusiems 75 gr). Tada iš karto imamas pirmasis kraujo mėginys, antrasis - praėjus dviems valandoms. Kai kurie gydytojai papildomai ima kraują dar 1 ar 2 kartus. Šis tyrimas gali parodyti ar yra problemų net dar anksčiau nei gliukozės kiekio matavimo testas nevalgius. Taip pat šiuo metodu tiriamas nėštumo metu atsirandantis diabetas.
Normalus rodiklis yra mažiau nei 140 mg/dl, nors holistinę mediciną praktikuojantys gydytojai norma laiko mažiau nei 120 mg/dl. Priešdiabetinė būklė: nuo 140 mg/dl iki 200 mg/dl. Diabetas: daugiau nei 200 mg/dl.
Atsitiktinis gliukozės testas
Tiriamas gliukozės kiekis kraujyje bet kuriuo dienos metu. Dažniausiai naudojamas tikrinimams jau po diagnozės, kai yra ryškūs diabeto simptomai. Normalūs rezultatai: labai priklauso nuo to, kada buvo paskutinis valgymas, tačiau iš esmės turėtų būti mažiau nei 125 mg/dl. Diabetas: nepriklauso kada valgyta paskutinį kartą, įprastai būna daugiau nei 200 mg/dl.
Priešdiabetinė būklė [prediabetas]
Priešdiabetinės būklės išsivystymą labai lemia atsparumas insulinui. Tai tokia būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis nei norma, tačiau dar nesiekia ribos kai jau galima diagnozuoti 2 tipo diabetą. Tačiau, kaip jau turbūt supratome, priešdiabetinė būklė labai padidina 2 tipo diabeto išsivystymo riziką. Negana to, ši būklė jau gali būti atsakinga už tokius pačius padarinius kaip ir 2 tipo diabetas: kraujagyslių ir širdies problemos, inkstų sutrikimai.
Kaip ir atsparumas insulinui, taip ir priešdiabetinė būklė dažniausiai nepastebima. Nuovargis, augantis svoris, smegenų rūkas, didėjantis alkis ir tamsios dėmės ant odos gali pranašauti apie priešdiabetinę būklę. Kai jau pastebėsime klasikinius ženklus: didėjantį troškulį, padažnėjusį šlapinimąsi ir besiliejantį vaizdą – greičiausiai jau sirgsime diabetu. Todėl svarbu reguliariai, pas gydytojus, tikrintis cukraus kiekį kraujyje ir žinoma, jau dabar, atitinkamai keisti gyvenimo būdą.
Gera žinia – jei esame prieš diabetinės būklės, tai dar nereiškia, jog tikrai susirgsime 2 tipo diabetu. To galima išvengti. Valgykime atitinkamą maistą, judėkime [rekomenduoju paspausti čia], palaikykime sveiką svorį ir atitinkamai pakeiskime gyvenimo būdą. Taip išvengsime diabeto, normalizuosime priešdiabetinę būklę ir atsparumą insulinui, kaip ir cukraus kiekį kraujyje.
Diabeto rūšys
Diabetas, tai liga, kai gliukozės kraujyje yra gerokai per daug. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, o primenu - insulinas padeda gliukozės molekulėms patekti į ląsteles. Priklausomai nuo diabeto tipo, kūnas gali gaminti insulino per mažai arba nesugebėti jo tinkamai panaudoti. Per didelis gliukozės kiekis kraujyje gali lemti begales sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, širdies smūgį, dantų problemas, inkstų ligas, pėdų problemas, nervų pažeidimus ir akių problemas. Yra keletas diabeto formų - panagrinėkime kiekvieną iš jų atskirai.
1 tipo diabetas
Didžioji dauguma žmonių serga 2 tipo diabetu, tačiau apie 5% žmonių turi 1 tipo diabetą. JAV 1 tipo diabetu serga 1.25 mln žmonių, o kasmet diagnozuojami 40.000 naujų pacientų. Ši liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus, rasės, lyties ir svorio žmonėms. Tai autoimuninė liga, kuri reiškia, jog kūnas visiškai [arba bent beveik] nebegamina insulino. Be insulino gliukozė niekaip negali patekti iš kraujo į ląsteles. Tokiems žmonėms padeda insulino terapija. Taikant šį gydymą, jie gali gyventi ilgą ir "sąlyginai" sveiką gyvenimą.
2 tipo diabetas
Manoma, jog tai metabolinė būklė. Dažniausiai išsivysto dėl mitybos ir netinkamų gyvenimo būdo įpročių. Tai dažniausiai pasitaikantis diabeto tipas. 2 tipo diabetas reiškia, jog kūnas nesugeba tinkamai panaudoti insulino. Pirmiausiai kasa bando pagaminti jo vis daugiau, tačiau kai nebegali pagaminti tokių didelių kiekių – labai smarkiai padidėja cukraus kiekis kraujyje. Pirmiausiai atsiranda atsparumas insulinui, tada priešdiabetinė būklė ir galiausiai, jei nedaromi jokie gyvenimo būdo pokyčiai – 2 tipo diabetas.
Gydytojai pirmiausiai [čia super geras, nors labai retas atvejis] rekomenduoja pacientams keisti gyvenimo būdą, tačiau daugeliu atvejų galiausiai tenka skirti vaistus [deja tiems, kurie vis dar tiki alopatine medicina ir gydytojų siūlomais toksiškais vaistais], dažniausiai – visam gyvenimui. Tinkamai pakeitę gyvenimo būdą, galite išvengti šios ligos ir ypač šių toksiškų vaistų!!!
2b tipo diabetas
Mokslininkai mano, jog 2b tipo diabetas gali būti ne toks paprastas ir tiesmukas, kaip manyta iki šiol. Manoma, jog be plačiai ištirto 2 tipo diabeto, yra ir kita jo forma, kuriai mokslas kol kas neskyrė ypatingai daug dėmesio. Manoma, kad 2b tipo diabetas yra metabolinis sutrikimas, o ne autoimuninė liga. Naujausi moksliniai tyrimai rodo kitokius rezultatus: 2b tipo diabetas atsiranda dėl B tipo ir kitų imuninių ląstelių, puolančių savus audinius.
Nėštumo [gestacinis] diabetas
Tai diabeto forma, kuri gali susiformuoti nėštumo metu. Dažniausiai jis išnyksta vos vaikui gimus, tačiau turinčios ar turėjusios diabetą nėštumo metu, turi didesnę tikimybę vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
Alzheimeris [3 tipo diabetas]
Jau žinoma, kad 2 tipo diabetas padidina riziką susirgti Alzheimeriu. Negana to, nauji tyrimai skelbia apie naują, 3 tipo diabeto formą, kuri tiesiogiai siejasi su Alzheimeriu. Dėl vis didėjančios tyrimų gausos, mokslininkai jau vadina Alzheimerį 3 tipo diabetu. Manoma, kad būtent dėl atsparumo insulinui išsivysto atminties praradimas ir demencija, kurie vėliau lemia Alzheimerį. Žinoma, visa tai neįvyksta per vieną naktį. Todėl, geros žinios – atitinkama mityba ir gyvensenos pasirinkimai gali padėti išvengti diabeto ir Alzheimerio.
Tai ne tokia problema, į kurią galima žiūrėti pro pirštus. Ji gali nulemti priešdiabetinę būklę, diabetą ir rimtas sveikatos pasekmes, įskaitant ir širdies, inkstų bei kognityvinius sutrikimus. Puikios žinios, jog su visiškai paprastomis mitybos ir gyvensenos korekcijomis galime normalizuoti insuliną.
Apie tai, kaip sėkmingai gyvenimo praktikoje taikyti cukraus kraujyje mažinimo būdus aš papasakosiu Jums antroje šio straipsnio dalyje.
Prašau, pasidalinkite šiuo straipsniu su savo draugais ir mylimaisiais socialiniuose tinkluose. Kas žino, galbūt ir Jums pavyks kažkam padėti šiame beprotiškame, kupiname melo ir apgaulės, pasaulyje. Sėkmės ir sveikatos mums visiems.
Sveikatos treneris
Andžej Michmel
Uždara sporto grupė