Ką reiškia, jei nuolat norisi šių dalykų
MITYBASVEIKATA
Visi kartais užsimanome kokio nors produkto ar patiekalo. Argi nebūtų puiku, jei tie norimi produktai dar ir pilnavertiškai aprūpintų mūsų organizmą? Kaip būtų šaunu, jei vietoje karamelinio keksiuko užsimanytume salotų su avokadu 😁
Mūsų organizmas yra daug protingesnis nei mes manome. Pasiųsdamas mums kokio nors produkto troškimą, jis siekia perduoti žinutę. Bėda tame, kad ne visuomet ją suprantame teisingai. Daugelio maisto produktų mes užsimanome todėl, kad organizmui trūksta tam tikros maisto medžiagos. Bėda tame, jog karameliniai keksiukai mūsų neaprūpins naudingomis maisto medžiagomis. Taigi, šį kartą papasakosiu jums ką iš tikrųjų reiškia kai kurių maisto produktų noras ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį kai taip nutinka.
Kai norisi ko nors sūraus
Kai norisi ko nors sūraus, galima įtarti, kad mūsų antinksčiai yra nuvargę, trūksta kai kurių mikroelementų. Kai organizmui trūksta būtiniausių medžiagų, atsiranda cheminiai disbalansai, kurie pakeičia audinių pH [tai rūgščių-šarmų pusiausvyra]. Taip pat gali prasidėti uždegiminės reakcijos, susiformuoti hormonų disbalansai, šiuo atveju antinksčių hormono aldosterono, kuris reguliuoja skysčių klampumą. Kai išsibalansuoja aldosterono kiekis, krenta kraujo spaudimas, sumažėja išskiriamas skrandžio sulčių kiekis.
Kai norisi sūriai, vartokime produktus kuriuose gausu mikroelementų. Nesirinkime produktų, kuriuose daug rafinuotos druskos. Vietoj to, geriau rinkimės tokius produktus:
Himalajų druska
Rožinės druskos skonis intensyvesnis nei paprastos, todėl norėdami patenkinti skonio receptorius jos suvartosime mažiau. Šioje druskoje yra cinko, geležies, magnio, kalio ir daugelis kitų mikroelementų.
Jūros daržovės
Jose gausu vitaminų ir tokių mineralų kaip jodas, magnis, geležis, cinkas, kalis ir fosforas. Viena iš idėjų – jūros dumblių užkandžiai su alyvuogių aliejumi ir kokybiška jūros druska.
Kai norisi saldžiai
Dažniausiai taip nutinka dėl cukraus kiekio kraujyje išsibalansavimo. Mityba, kai valgoma daug aukšto glikeminio indekso angliavandenių ir cukraus turinčio maisto, kelia priklausomybę. Taip pat, pavalgius šių produktų, trumpam išsiskiria daug insulino, o taip pat dopamino ir serotonino hormonai, dėl to jaučiamės laimingesni. Deja, tačiau taip pat greitai jų išskyrimas sumažėja. Kai serotonino koncentracija kraujyje sumažėja, smegenys vėl siunčia signalą, kad suvalgytume kažko saldaus.
Taigi, svarbiausia subalansuoti cukraus lygį kraujyje. Vietoj cukraus naudokite natūralius saldiklius, tokius kaip stevia. Taip pat, vietoje saldumynų rinkitės mažai angliavandenių turinčius vaisius, tarkim – braškes.
Kita galima priežastis, kodėl norime valgyti saldžiai, gali būti chromo trūkumas. Chromas prisideda prie medžiagų apykaitos reguliavimo, jo mums reikia nedideliais kiekiais, tačiau kai organizme atsiranda jo trūkumas, dažnai susiformuoja ir gliukozės netoleravimas, dar siejamas su diabeto simptomais, gali sukelti nerimą ir, žinoma, saldžių maisto produktų norą. Kad to išvengtume, palaikykime pilnavertę mitybą ir taip pat įtraukime į mitybos racioną daugiau chromo turinčių produktų:
Brokolių;
Neapdorotų svogūnų;
Pupelių;
Grybų;
Pomidorų;
Romaninių salotų;
Kai norisi šokolado
Šokolado noras gali būti labai subtilus, tačiau labai svarbus pranašas, rodantis galimą magnio trūkumą. Beveik 80% žmonių visame pasaulyje trūksta magnio. Šis mikroelementas yra būtinas šimtams organizme vykstančių procesų: hormonų išskyrimui, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, centrinės nervų sistemos funkcijoms palaikyti ir virškinimo procesų veiklai užtikrinti.
Atsimkime, mūsų organizmas yra labai protingas. Norime šokolado, kadangi [tamsusis] šokoladas, kurio sudėtyje yra bent 70% kakavos, vienoje porcijoje turi 58% reikalingos dienos magnio normos. Kiti geri magnio šaltiniai:
Neapdorotos žalios lapinės daržovės;
Moliūgų sėklos;
Avokadai;
Laukinė žuvis.
Kai norisi sūrio ir pieno produktų
Jei norisi picos su daug sūrio, gali būti, kad jums trūksta būtinųjų riebalų rūgščių, tokių kaip EPA, DHA, ALA ar GLA. Šios riebiosios rūgštys yra būtinos nervų sistemos veiklai ir smegenų vystymuisi. Deja, tačiau su įprastai valgomu maistu gauname daug daugiau omega-6, nei omega-3 riebalų rūgščių. Kai kitą kartą labai užsimanysime sūrio ar kitų pieno produktų, geriau rinkitės produktus, kuriuose gausu būtinųjų riebalų rūgščių. Tai gali būti linų sėmenų sėklos, chia sėklos, kanapių sėklos ar melsvai žali dumbliai.
Kai norisi raudonos mėsos
Moterims įprasta, kad raudonos mėsos norisi menstruacijų arba nėštumo metu, nes tuo metu organizmui reikia daugiau geležies, vitamino B12, cinko ir aminorūgšties acetil L-karnitinas. Šie 4 mikroelementai prisideda prie energijos gamybos pagerindamos smegenų ir širdies darbingumą, padidindamos raumenų jėgą ir stimuliuodamos imuninę sistemą. Šiuo atveju tokio noro patenkinimas yra priimtinas, tačiau tik tuo atveju, jei renkatės kokybišką, organinę, ne pramoniniu būdu gaminamą mėsą ir nevalgome jos labai daug. Geležies, B12 ir acetil L-karnitino taip pat turi špinatai ir melsvai žali dumbliai.
Mikroelementų trūkumas
Jokiu būdu negalime ignoruoti, kodėl norime tam tikrų maisto produktų. Tik klausydami kūno skleidžiamų signalų galime išsiaiškinti ko mums iš tikrųjų trūksta ir kaip padėti organizmui pačiam save išgydyti. Tyrimai rodo, kad 80% žmonių, kuriems trūksta kokių nors mikroelementų, turi didesnę riziką priaugti antsvorio arba nutukti. Deja, šiais laikais tų, kurie neturi viršsvorio, yra gerokai mažiau, nei tų, kurie turi viršsvorio ar yra nutukę. Kad to išvengtume, privalome palaikyti reikiamą mikroelementų kiekį. Pagrindinės priežastys, kodėl jų stokojame:
Nepilnavertė mityba
Įprasto žmogaus maisto racione gausu rafinuoto cukraus, perdirbtų maisto produktų, neorganinių druskų ir blogųjų, toksiškų transriebalų. Paradoksas, kad gyvename taip, jog turime per daug maisto, tačiau mūsų kūno ląstelės vis tiek badauja. Deja, daugelis mano, jog produktai „be riebalų“, „nulis kalorijų“ ar „mažai angliavandenių“ yra sveiki.. tai visiška netiesa.
Valgome mažai šviežių vaisių ir daržovių, todėl negauname pakankamai antioksidantų, vitaminų, dėl baltymų trūkumo gauname nepakankamai būtinųjų aminorūgščių ir gerųjų riebalų. Pagerinkime mitybos racioną gaiviuosius gėrimus pakeisdami žolelių arbata, valgykime daugiau probiotikų turinčių produktų, tokių kaip rauginti kopūstai, rauginti agurkai ir žinoma, atsisakykime perdirbto maisto. Šios rekomendacijos pagerins mūsų virškinimo veiklą, sumažins įvairių maisto produktų norą, pagerins maisto medžiagų įsisavinimą ir sumažins mikroelementų trūkumo simptomus.
Lėtinis stresas
Žarnynas laikomas antrosiomis [net 200 milijonų neuronų] smegenimis. Jau daugelis žino, kad mintys ir emocijos daro įtaką mūsų sveikatai. Ryšys tarp smegenų ir žarnyno yra vadinamas žarnyno ir smegenų ašimi ir tokie informacijos mainai pagrįsti 4 pagrindiniais keliais: nerviniu, hormoniniu, imuniniu ir metaboliniu. Galų gale, toks klajoklinis nervas tiesiogiai jungia žarnyną ir smegenis. Milijonai neuronų esančių virškinamajame trakte siunčia impulsus į smegenis, bei atgal iš jų. Kai skonio receptoriai suaktyvinami, smegenys gauna „apdovanojimą“ serotonino išsiskyrimą, arba kaip tik, išskiriamas hormonas leptinas, kuriuo smegenims siunčiamas signalas, kad jau gauta užtektinai maisto.
Yra tokia idomi kategorija – emociniai valgytojai. Mokslininkai mano, kad suprastėjusi žarnyno veikla gali nulemti emocinius pokyčius, o taip pat ir norą prisivalgyti. Tai reiškia, kad lėtinis stresas trukdo organizmui optimaliai funkcionuoti. Lėtinis stresas slopina virškinimo procesus, didėja mikrobiotos disbalansas, atsiranda vidurių užkietėjimo simptomai, todėl sumažėja maisto medžiagų įsisavinimas.
Dehidratacija
Jeigu jaučiame troškulį, mūsų organizmas jau patiria dehidrataciją. Jei nepatenkiname troškulio stikline šilto, gyvo vandens, organizmas ima siųsti alkio signalus. Tokiu atveju galime imti galvoti apie vėsinančius maisto produktus, tarkime ledus, arba vaisius kuriuose gausu vandens. Kai organizmui trūksta vandens, išsibalansuoja elektrolitų koncentracija, dėl to galime imti norėti sūraus maisto. Dehidratacija taip pat gali būti ir cukraus potraukio priežastis, nes kūnas stengiasi išlaisvinti glikogeno atsargas, tačiau dėl vandens trūkumo negali to padaryti.
Taigi, gerkime vandenį ne tik kai jaučiamės ištroškę, tačiau nuolat, pastoviai jo gurkšnokime. Išgerkime apie 600 ml vandens per pirmąją valandą nuo pabudimo ir dar pusę litro iki vidurdienio, kad stipriai padidintumėme vandens atsargas. Kasdien verta išgerti daugiau nei 2 ltr vandens, kad aprūpintumėme juo savo žarnyną, pagerintumėme maisto medžiagų įsisavinimą ir kovotume su nesveikų maisto produktų troškimu.
Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas
Jei dažnai norime daug rūgšties turinčių produktų, tokių kaip marinuoti agurkėliai ar citrusiniai vaisiai, tikėtina, kad mūsų skrandžio rūgštingumas gali būti sumažėjęs. Tai gali būti labai pavojinga problema bendrai sveikatos būklei. Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas siejamas su tokiomis ligomis kaip dirglaus žarnyno sindromas, pralaidžios žarnos sindromas, taip pat sisteminėmis ligomis (alergijomis, vitaminų, mineralų ar baltymų trūkumu).
Skrandžio sultys reikalingos sveikam virškinimo sistemos darbui, kad suskaidytų patogenus, galimai esančius ant maisto produktų. Taip pat skrandžio sultys labai svarbios baltymų ir mineralų įsisavinimui, kadangi jos stimuliuoja tulžies ir kasos fermentų išsiskyrimą. Kai sulėtėja skrandžio sulčių išsiskyrimas, sulėtėja žarnyno veikla, maisto medžiagos negali būti reikiamai susmulkintos ir įsisavintos, todėl didėja uždegimų rizika.
Kaip pagerinti skrandžio rūgštingumą ir virškinimą
Padidinkime skrandžio rūgštingumą vartodami daugiau imbiero, čiobrelių, baziliko, rozmarino, raudonėlio, pankolių ir petražolių. 15 min prieš valgį išgerkime šaukštą organinio obuolių sidro acto ir valgykime daugiau raugintų daržovių (raugintų agurkų, kopūstų).
Taip pat protinga būtų tarp valgymų gerti daugiau gyvo ir aišku švaraus vandens. Tačiau stenkimės negerti valgydami, kad nepraskiestumėme skrandžio sulčių. Valgykime kai esame ramūs, atsipalaidavę, kad aktyvuotumėte klajoklinį nervą ir optimizuotumėme virškinimo procesą.
Teisingas kvėpavimas, dėkingumo išreiškimas ir malda gali padėti virškinimui ir skrandžio sulčių išsiskyrimui. Jei esame labai užsiėmę, nerimaujame ar skubame, geriau valgyti lengvą maistą ar gerti kokteilius, nes jie yra lengviau virškinami, todėl ne taip apkrauna virškinimo sistemą.
Dar keletas naudingų idėjų: geriau pirmiausia valgykime kokybiškų augalinės kilmės baltymų turintį maistą, taip jis pirmas atsidurs skrandžio dugne, kur didžiausia skrandžio sulčių koncentracija, todėl šie produktai bus lengviau suvirškinti. Jei pirmiausia valgysime daržoves, baltymų turintis maistas liks skrandžio viršuje, kur mažesnė skrandžio sulčių koncentracija, todėl bus virškinamas ilgiau. Idealus variantas būtų, maždaug 10-15 min prieš valgį išgerti stiklinę vandens kartu su šaukštu obuolių sidro acto ir sukramtyti gabalėlį imbiero šaknies. Tada suvalgyti kelis kąsnius rauginto agurko arba šiek tiek raugintų kopūstų ir tada valgyti pagrindinį patiekalą. Na.. o dabar linkiu sveikatos mums visiems. Iki kito karto!
Sveikatos treneris
Andžej Michmel
Uždara sporto grupė